Ant upės kranto sėdi du narkomanai, apsirūkę kaifuoja, paskutine doze svaiginasi.
Staiga — šast, policininkas iš už jų nugarų išnyra:
— Vaikinai, ar jūs nematėte praplaukiančio lavono? Gal išniro šalia jūsų?
— Ką tu, ką tu, koks dar lavonas? Eik sau, nėra čia nieko.
Na, sėdi jie toliau sau, staiga, šalia jų, prie pat kranto išnyra kūnas.
Vienas metasi prie skenduolio, koja jį baksnoja, nustūminėja nuo kranto ir šnabžda:
— Plauk, brolau, plauk, mes tave pridengėme…