ku-ku.lt

— Kaip tavo papūgėlė laikosi?
— Vargšelė nudvėsė.
— Nuo senatvės, tikriausiai?
— Tai kad ne, iš sielvarto, — tiesiog, nuo tada kai aš vedžiau, jai taip ir nepavyko nei vieno žodžio įterpti…

 

Grįžęs namo, vyras užtinka savo draugą gulintą lovoje su jo žmona. Išsitraukęs ginklą jis nušauna savo draugą.
Žmona, išsirisdama iš lovos, priekaištingai niurna:
— Tu taip netrukus visai be draugų liksi…

 

Kalba du gydytojai proktologai:
— Žinai, mano manymu, mūsų skyriaus vedėjas serga didybės manija. Vakar jis man taip ir pasakė:
— Užsuksiu aš pavakare į bažnyčią, pastatysiu Viešpačiui žvakutę.

 

Moteris atėjo pas ausų, nosies, gerklės gydytoją.
— Kuo skundžiatės?
— Prašau garsiau!
— KUO SKUNDŽIATĖS?!
— Idiotu vyru. Jam kažkas įkalė į galvą, kad moterys myli ausis.

 

— Petraičiui aiškiai padidėjęs kraujo spaudimas!
— Kodėl tu taip manai — nesi juk gydytojas!
— Tai kad ant jo uodai sproginėja…

 

— Kaip dirba ginekologai kurčnebyliai?
— Jie skaito iš lūpų.

 

Pavasaris. Lapė, vilkas ir meška kiurksodami po medžiu dalinasi įspūdžiais apie prabėgusią žiemą. Lapė ir vilkas nusmurgę, sukulti, o lokys — nutukęs, spindi.
Lapė:
— Aš peržiemojau vištidėje. Vieną vištelę per savaitę valgiau, bet žmonės, niekšai, visas vištas suskaičiavo, išsiaiškino, kad desėtkos trūksta. Paspendė spąstus — vos išnešiau kailį.
Vilkas:
— O aš tvarte. Po vieną paršelį per savaitę sukrimsdavau, bet žmonės, juos suskaičiavę, mane šunimis užpjudė — vos gyvas likau. Na o tu, loky, guolyje urve, tikriausiai, pramiegojai?
— Ne, aš žiemojau statybvietėje…
— ???
— Taigi ten visi nelegalai. Kas gi juos ten skaičiuoja?

 

— Kodėl tu su savo kirpėju visada kalbi vien tik apie orą?
— O tu ką, nori, kad aš kalbėčiau apie politiką su žmogumi, kuris skustuvu po mano kaklą brauko?