Mažos mergaitės žaidžia smėlio dėžėje. Viena iš jų laiko katę ir lėtai rauna plauką po plauko iš jos kailiuko. Antroji išsigandusi:
— Tu ką, nemyli gyvūnėlių?
Pirmoji grėsmingai pakelia akis:
— Na, aš ir žmonių, apskritai, nelabai…
Atėjęs į viešnamį vyras teiraujasi:
— Atsiprašau! Ar jūs turėtumėte man raudonplaukę?
Išgirsta atsakymą:
— Žinoma, kad surastume. Čia sumokėkite, štai jums 13-ojo kambarėlio raktai, užėję į vidų tris kartus suplokite delnais ir būs jums raudonplaukė!
Vyras sumokėjo, pagriebė raktus ir lekia į numerį. Užeina į vidų ir mato: guli naktinė plaštakė, o jos gakta juodai vešinti. Vyras staigiai nubėga atgal: „Kas tai? Aš juk paprašiau rudaplaukės, o čia velniai žino kas!“ Jo maloniai pasiteiraujama:
— O ar jūs delnais suplojote?
Vyras grįžta į kambarį, delnais pliaukšt-pliaukšt-pliaukšt.
Musės:
— BZZ-BZZ-BZZZZZZZZZZZZZZZZZZ…
Kai siela prašo šventės — piniginė prašo pasigailėti!
Kanalizacija! — štai kas mus visus vienija.
— Kažkaip labai prastai atrodai.
— Taip, naktį beveik nemiegojau. Mano žmona peršalo ir visą naktį siaubingai kosėjo.
— Tai tegul nueina pas gydytoją.
— O ko dabar ten eiti, aš savaitėlei išvykstu į komandiruotę…
Pasigavo Ogras narkomaną, žoliarūkį ir alkoholiką ir sako jiems:
— Nagi, leiskite man išbandyti tai, kuo dusinatės. Jeigu man patiks — aš paleisiu jus.
Narkomanas pirmas viską padarė, suleido dozę. Monstras sako:
— Šlamštas…
Sugriebė ir surijo narkomaną. Alkoholikas, išsitraukė bambalį, abu su siaubūnu išliuobė iki dugno. Monstras sako:
— Šlamštas…
Na, ir alkoholiką sušveitė. Žoliarūkis išsitraukė suktinę, pasidalino su monstru. Ogras sako:
— Na, klasišką daiktelį turi, aš tave paleidžiu.
Žoliarūkis nuėjo. Staiga jis išgirsta už nugaros žingsnių tapenimą. Jis apsisuka, o ten Ogras pasiveja jį ir sako:
— Klausyk, po tavo šito šlamšto taip ėsti norisi.
Skelbimas ant tvoros: „Prapuolė šuniukas, viena akis išmušta, antroji – katarakta, nugara nudeginta rūgštimi, viena kojelė sulaužyta, antra nelygiai nukirsta. Šunelio vardas – „Laimingasis“…
— Įsivaizduoji, mano vyras pakratė kojas penktą dieną po vestuvių.
— Na, ką gi, neilgai kankinosi…
Iš poliarinės ekspedicijos dienoraščio:
— Šiandien sausio 15-oji. Mes einame jau dvi savaites.
Poliarinio rato vis dar nematyti.
— Jonas vargu ar nueis. Jis visai nusilpo, vos bepatraukia.
O mūsų pernelyg daug rogėse susigrūdę…
Jeigu priešas nepasiduoda — reikia pirkti kitą žaidimą.
