Susitiko du dėdulės. Vienas:
— Na, kaip tu?
— Beviltiškai.
— O kas atsitiko?
— Na, bliamba, supranti, visas mano gyvenimas subyrėjo: žmona mane metė, butą pasiėmė, vaikai kartu su ja išėjo, mašiną avarijoje sudaužiau, likau kaltas, tad dar ir broliukų gaujai nuostolius turiu padengti, iš darbo išmetė, skolose milžiniškose įklimpau ir niekas jau man nebeskolina pinigų… na, ir t.t.
— Žinai, Petrai, nesijaudink! Taip jau visiems nutinka: gyvenime būna juoda juosta (kai viskas slysta iš po kojų), o po jos būna balta juosta (kai viskas čiki piki, daugiau ar mažiau reikalai sekasi), taigi — juoda juosta, o po jos balta juosta, juoda juosta, balta juosta ir t.t.
Pakalbėjo ir nuėjo kas sau. Po metų jie vėl susitiko.
— Na, kaip tau dabar sekasi, Petrai?
— Ar prisimeni, kai paskutinį kartą sakei, kad yra juodos juostos ir yra baltos juostos?
— Taip, prisimenu.
— Taigi pasirodo, kad tada man buvo BALTA juosta…