Blondinė atėjo į vaistinę ir paprašė kokį nors rektalinį dezodorantą. Šiek tiek sumišęs vaistininkas paaiškina jai, kad TOKIO dezodoranto jie neturi ir niekada tokio net neturėjo.
— Kaip tai — niekada nebuvo? — pasipiktino blondinė. — Kaipsyk praeitą savaitę aš neplanuotai nusipirkau pas jus vieną tokį mažą flakonėlį, jis man labai patiko — ir aš norėčiau įsigyti daugiau!
— Labai gaila, — neatlyžta vaistininkas, — bet mes nieko net panašaus neturime.
— Bet aš jį nusipirkau būtent pas jus! — nenusileidžia blondinė.
— Na, aš net nežinau. — sutrikęs pralemena vaistininkas. — Gal jūs, netyčia, dar turite tą buteliuką?
— Taip, — atkerta blondinė, — žinoma aš jį dar turiu, — netrukus aš jums jį atnešiu parodyti!
Po kurio laiko ji sugrįžta ir, nugalėtojos povyza, įteikia vaistininkui dezodoranto flakonėlį:
— Štai — pasigrožėkit!!!
Suirzęs vaistininkas apverčia flakonėlį dugnu į viršų ir perskaito informacinį užrašą:
„Norėdami papurkšti paspauskite apačioje.“