
Vaikinas ramina
merginą:
— Na gana, nustok verkusi, kas nutiko?
— Mano tėvai griežtai nepritaria mūsų santuokai…
— Nieko tokio, nesijaudink, aš susirasiu sau kitą nuotaką.
Vaikinas ramina
merginą:
— Na gana, nustok verkusi, kas nutiko?
— Mano tėvai griežtai nepritaria mūsų santuokai…
— Nieko tokio, nesijaudink, aš susirasiu sau kitą nuotaką.
pieš. Vaitkus Ramūnas
Žmona skundžiasi vyrui:
— Vakar sutikau tavo sekretorę. Vargšelė! Kaip ji kenčia!
— Dėl ko?
— Dėl visko kaltas mūsų kaimynas.
— O argi ji pažįsta jį?
— Ne, ji jo nepažįsta, bet aš, savo nelaimei, taip. Kita vertus tai — ilga istorija…
— O kur tu ją susitikai?
— Pas venerologą.
pieš. Žilinskas Adomas
„– Nesmagu, bet saugu…“
— Šiandien, — praneša vyras savo žmonai, — buvo atėję iš slaugos namų…
— Tu, žinoma, davei jiems ką nors?
— Taip… tavo motiną.
pieš. Vėgėlė Evaldas
„Kai aš matau lekiančią greitosios pagalbos mašiną su įjungta kaukiančia sirena, mano širdis susitraukia vien pagalvojus apie tą nabagą, kuris yra jos viduje: visur kamščiai, šviesoforai, niekas neužleidžia kelio, o jam dar už nugaros kažkas stena ir aimanuoja.“
pieš. Vičys Rolandas
Rinkimų biuleteniai — „Loto“
Anglas lordas grįžta namo ir užtinka savo žmoną lovoje su meilužiu. Jis tyliai išsliūkina iš kambario, pasikviečia tarną ir sako jam:
— Džonai, atneškite, prašom, mano kardą.
Džonas atneša kardą. Lordas su juo nueina į miegamąjį, o po kelių sekundžių išeina, šluostydamas nosine kraują nuo ašmenų ir liepia savo tarnui:
— Džonai, atneškite lipnios juostos džentelmenui ir kamščiatraukį poniai.
Gyvenimas žmogui duodamas vieną kartą. O pavyksta dar rečiau…